išmėda

ìšmėda scom. (3^b) 1. Rtn žmogus, kuris ne bet ką valgo. 2. kas mėdauja, kraipo kito kalbą, mėgdžiotojas: Mūs vaikas, kap žmogus svetimas, tai šokinėja aplink žmogų, lūpas kraipo kap ìšmėda Rtn.